Ritinis buvo vienas populiariųjų ir originaliųjų lietuvių liaudies žaidimų. Senovėje jį žaisdavo, ne tik piemenėliai, bet ir suaugę vyrai.
Ritinio žaidimą, rašytiniuose šaltiniuose, pirmą kartą paminėjo Teodoras Lepneris (1633 – 1691) 1690 m. parašytoje knygoje “Der Preusche Littau”. 2011 m. išleistoje knygoje “Prūsų lietuvis”. Ritinio žaidimą aprašo ir Simonas Daukantas (1793 – 1864) 1845 m. parašytoje knygoje „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, Motiejus Valančius (1801- 1875) 1869 m. parašytoje knygoje “Palangos Juzė” aprašo daugiau kaip penkiasdešimt liaudies žaidimų, jų tarpe ir ritinį: “.. visų pirma mušėme ritinį. Sustojo mūsų keturi iš vieno galo, keturi iš antro, kaip droš kuris su ritmuša, ritinis lekia brumzdamas. Patol vargšas negavo atilsio, pakol nepersprogo…” Ritinis buvo daromas iš ruplėto beržo ir apkaustomas metaliniu lankeliu. Seinuose, Molėtuose,Užventyje, Kupiškyje, Tauragėje jis dar ir dabar vadinamas “ripka”. Klaipėdos krašte lietuviai jį vadino “rifle”, leipalingiečiai – ritule, igliaukiečiai – ritiniu, o pietryčių Lietuvoje – “katilka”.
XIX a.pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje, sodžiams pradėjus skirstytis į viensėdžius, šio kolektyvinio liaudies žaidimo populiarumas sumažėjo.
Iš vieškelių perkelti ritinį į stadioną pirmą ryškesnį bandymą padarė kūno kultūros mokytojas Karolis Dineika. 1923 m. jis apibendrino ritinio taisykles, nustatė komandų žaidėjų skaičių (septynis) ir žaidimą perkėlė į futbolo aikštę. Tuo metu pasirodė ir jo knygelė “Vilniaus ripka”. Buvo bandyta žaisti Kaune. Ritinis žaistas ir per Suvalkijos moksleivių olimpiadas Vilkaviškyje (1924 m.), Prienuose (1926 m.) bei kitur. Vis dėlto tada jis plačiau neprigijo. Nustelbė kamuolys.
Pokario metais šį žaidimą atgaivino V. Steponaitis. 1956 m. jis patobulino ritinio žaidimo taisykles ir išleido knygelę: “Lietuvių liaudies žaidimas ritinis”, kurioje buvo šio žaidimo taisyklės ir metodiniai nurodymai. V. Steponaičio iniciatyva buvo pagaminta sintetinės gumos ritinių ir surengtos pirmosios ritinio atgimimo rungtynės. Jos įvyko 1957 m. vasarą Vilniuje tarp Kauno ir Vilniaus rinktinių, respublikinio festivalio metu. Tais pačiais metais ritinio rungtynės buvo surengtos Lazdijų, Skaudvilės, Vilkaviškio ir kai kurių kitų rajonų festivaliuose.
Žaidimas patraukia savo judrumu, sportinės kovos atletizmu, ugdo drąsą ir orientaciją, jam nereikia ypatingų bazių ir brangaus inventoriaus.
Pirmosios respublikos ritinio pirmenybės įvyko 1961 m. rugsėjo 13 – 15 d. Vilniuje “Spartako” stadione. Dalyvavo Vilniaus, Kauno, Kapsuko, Kupiškio, Pagėgių ir Plungės komandos.
Dabar ritinis žaidžiamas tik Lietuvoje, futbolo aikštėje. Žaidžia dvi komandos po 7 žaidėjus, du kėliniai po 20 min. gryno laiko. Ritinio – kieto gumos disko – skersmuo 17-18 cm, storis – 2.5 cm, svoris 600 – 700 g. Ritmuša ( lazda) riestu galu, ne ilgesnė kaip 150 cm, riesto galo ilgis ne daugiau kaip 40 cm ir jis neplatesnis kaip 10 cm (vartininko iki 15 cm). Žaidimo tikslas – išritinti ritinį per varžovų ginamą aikštės galinę liniją (vienas taškas) arba įritinti į vartus (trys taškai). Laimi komanda, surinkusi daugiausia taškų. Ritinis ridenamas (metamas) link varžovų komandos, oru skriesti gali ne daugiau kaip 10-12 metrų. Ridenamo ritinio greitis siekia 30-35 m/s. Stabdyti ritinį galima tik ritmuša, o kai ritinys pilnai nesustabdomas ritmuša, galima stabdyti bet kuria kūno vieta. Sustabdžius ritinį, per 10 sek. būtina jį ridenti atgal. Vartininkas – vartininko aikštelėje (20 m. nuo galinės linijos) gali sustabdyti ritmuša arba bet kuria kūno vieta, kitoje aikštės vietoje kaip eilinis žaidėjas. Jeigu komanda prasižengia, baudinys metamas iš prasižengimo vietos, o jeigu pražanga įvyksta vartininko aikštelėje metamas baudinys į vartus nuo 16 metrų ( du taškai).
Tradicinės varžybos ir renginiai: Lietuvos suaugusių, ir jaunių pirmenybės, federacijos taurės varžybos, “Platelių”, „Aukštaičių“, „V. Steponaičio“ ir “Suvalkijos” taurių varžybos. Dabar ritinį žaidžia apie 150 sportininkų, Plungės, Vilkaviškio, Kauno, Kupiškio, Šiaulių, Vilniaus miestuose ar rajonuose. Pagrindinės varžybos vykdomos Vilkaviškio, Plungės, Kauno, ir Kupiškio miestų stadionuose.
1958 m. įkurta Lietuvių liaudies žaidimų federacija (pirmininkas Karolis Dineika), jos sudėtyje buvo ritinio sportas, kuriam vadovavo pirmininko pavaduotojas Vytautas Steponaitis. 1973 m. įkurta Lietuvos ritinio federacija, 1990 m. perregistruota Lietuvos ritinio federacija, 1997 m. perregistruota į Lietuvos ritinio sporto federaciją (LRSF).
2021 metais „Lietuviškas ritinis“ įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

KONTAKTAI